Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) perspėja gyventojus, naudojančius geriamąjį vandenį iš šachtinių šulinių ar gręžinių, kad didelės liūtys ir potvyniai gali paveikti šių šaltinių vandens kokybę. Vandens kokybė taip pat priklauso nuo šulinio ar gręžinio įrengimo, priežiūros, vykdomos ūkinės veiklos ir kitų veiksnių. VMVT specialistų teigimu, pastarųjų metų šachtinių šulinių vandens tyrimų duomenys rodo, kad gruntinis vanduo nėra saugus vartoti – vidutiniškai beveik pusėje tirtų šulinių cheminiai ar mikrobiologiniai rodikliai neatitiko nustatytų normų. Šachtinių šulinių geriamajame vandenyje dažniausiai aptinkama per daug azoto junginių: nitratų, nitritų, amonio. Nitritai pavojingi kūdikiams, ypač iki trijų mėnesių amžiaus. Nitratai, patekę į žmogaus organizmą, tampa kancerogeninėmis medžiagomis – nitrozaminais. Ilgą laiką vartojant tokį geriamąjį vandenį, gali atsirasti sveikatos problemų. Vanduo, kuriame nitratų ar nitritų kiekiai viršija leistinas normas, neturėtų būti naudojamas maistui.

Seniai žinoma tiesa, kad sveikatą, puikią savijautą, gerą nuotaiką ir grožį gali užtikrinti kasdien vartojamas kokybiškas geriamasis vanduo. Nuo geriamojo vandens kokybės priklauso, kaip funkcionuos mūsų kūnas ir jame vykstantys procesai. Todėl gydytojai-dietologai sako, jog labai svarbu kokį vandenį geriame, jis turi būti kokybiškas. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje turime geros kokybės požeminį vandenį. Dėja, bet ne visi turime galimybę jį vartoti, dažnai jis būna užteršiamas kol atsiranda mūsų rankose. Vanduo neigiamai paveikiamas šuliniuose, vamzdynuose ir pan. Visoje Lietuvoje, dažnas šulinio vanduo yra užterštas nitratais, taip pat būna fiksuojama viršyta mikrobinės taršos norma. Todėl reikėtų vengti gerti vandenį iš šulinių, ypač jei jis nėra ištirtas.